laikýti (język litewski) edytuj

wymowa:
IPA/ɫaɪˈkʲiːtʲɪ/
znaczenia:

czasownik przechodni

(1.1) trzymać[1]
(1.2) uważać (coś lub kogoś za coś lub kogoś)[1][2]
(1.3) zdawać[1]
odmiana:
(1.1-2) ter.: lp laikau, tu laikai, jis/ji laiko; lm mes laikome, jūs laikote, jie/jos laiko
przesz.: lp laikiau, tu laikei, jis/ji laikė; lm mes laikėme, jūs laikėte, jie/jos laikė
przesz. wielokrotny: lp laikydavau, tu laikydavai, jis/ji laikydavo; lm mes laikydavome, jūs laikydavote, jie/jos laikydavo
przysz.: lp laikysiu, tu laikysi, jis/ji laikys; lm mes laikysime, jūs laikysite, jie/jos laikys
rozk.: lp -, laikyk, telaiko; lm laikykime, laikykite, telaiko
przyp.: lp laikyčiau, tu laikytum, jis/ji laikytų; lm mes laikytume, jūs laikytumėte, jie/jos laikytų
przykłady:
składnia:
(1.2) laikyti + B. + N.[2]
kolokacje:
synonimy:
antonimy:
hiperonimy:
hiponimy:
holonimy:
meronimy:
wyrazy pokrewne:
rzecz. laikymas m, laikysena ż
czas. laikytis, palaikyti
związki frazeologiczne:
lig laiko puodas vandenį neša
etymologia:
uwagi:
źródła:
  1. 1,0 1,1 1,2 Barbara Kalėda, Algis Kalėda, Lietuvių-lenkų lenkų-lietuvių kalbų žodynas. Słownik litewsko-polski polsko-litewski, Ex Libris, Warszawa 2007, ISBN 987-83-89913-44-9, s. 196.
  2. 2,0 2,1 Hasło „laikyti” w: Dabartinės lietuvių kalbos žodynas, praca zbiorowa, pod red. Juozasa Balčikonisa [et al.], Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, Wilno 1954.