keñkti (język litewski) edytuj

wymowa:
IPA/ˈkʲɛŋkʲtʲɪ/
znaczenia:

czasownik nieprzechodni

(1.1) szkodzić[1]
odmiana:
(1.1) ter.: lp kenkiu, tu kenki, jis/ji kenkia; lm mes kenkiame, jūs kenkiate, jie/jos kenkia
przesz.: lp kenkiau, tu kenkei, jis/ji kenkė; lm mes kenkėme, jūs kenkėte, jie/jos kenkė
przesz. wielokrotny: lp kenkdavau, tu kenkdavai, jis/ji kenkdavo; lm mes kenkdavome, jūs kenkdavote, jie/jos kenkdavo
przysz.: lp kenksiu, tu kenksi, jis/ji kenks; lm mes kenksime, jūs kenksite, jie/jos kenks
rozk.: lp -, kenk, tekenkia; lm kenkime, kenkite, tekenkia
przyp.: lp kenkčiau, tu kenktum, jis/ji kenktų; lm mes kenktume, jūs kenktumėte, jie/jos kenktų
przykłady:
składnia:
kolokacje:
(1.1) kenkti sveikatai → szkodzić zdrowiu
synonimy:
(1.1) kliudyti, trukdyti
antonimy:
hiperonimy:
hiponimy:
holonimy:
meronimy:
wyrazy pokrewne:
rzecz. kenkimas m, kenkėjas m / kenkėja ż
czas. pakenkti, kankinti
związki frazeologiczne:
etymologia:
uwagi:
źródła:
  1. Hasło „kenkti” w: Dabartinės lietuvių kalbos žodynas, praca zbiorowa, pod red. Juozasa Balčikonisa [et al.], Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, Wilno 1954.